- landynė
- landỹnė dkt. Žiurkė́no narvẽlyje rei̇̃kia įreñgti landỹnę, kur ji̇̀s galė́tų įlį̇̃sti ir tupė́ti.
.
.
landynė — landỹnė sf. (2) NdŽ, DŽ, Vl, lañdynė (1) Als, Pln, Slnt, landynė (1) [K], BzF133 1. skylė kur lįsti: Bičių lañdynės Sr. Šuo parvaro zuikius į lañdynes Lnk. Lañdynes liuobam užspęsti zuikiams su tinklais Lnk. 2. Skr urvas, ola: Po… … Dictionary of the Lithuanian Language
blakynė — blakỹnė dkt. Mùms teñka ir visokias landynès, skudurynès bei blakynès kuõpti, dezinfekuoti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nevalyvas — nevalývas, nevalýva bdv. Nevalývi núomininkai bùtą pàvertė landynè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nevalyva — nevalývas, nevalýva bdv. Nevalývi núomininkai bùtą pàvertė landynè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dauba — 1 daubà sf. (4) 1. R, K, Bb1Iz40,4 slėnys, klonis, griova: Įdubusi vieta tarp dviejų kalnų bus dauba J. Pilis ... buvusi įtaisyta ant dviejų kalnų, tarp kurių buvusi gili dauba A1884,45. Daubo[je] gyvena, nėko nemato Grg. Parnešk iš daubõs… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiža — ×kižà (l. chyża) sf. (2) sena trobelė, pirkelė, landynė: Kižos stogas ant staklių, o sienos iš tvorų, iš molio J. Sukižusi troba sena vadinas kižà J … Dictionary of the Lithuanian Language
landa — landà sf. (4) K, landa (1) 1. skylė kam lįsti; laka: Per lañdą bitys lenda iš avilio J. Bitės landžioja pro landą Upn. Reikia žiūrėti, kad neužsikimštų landos negyvomis bitelėmis sp. ║ anga į kokią patalpą, ertmę: Rūsio landą gerai užkimšau,… … Dictionary of the Lithuanian Language
landykla — landyklà sf. (2) 1. landžiojamoji vieta, anga: Landyklà beesanti, kur lenda paršeliai per tvorą J. Vištos, vabalo landykla, kur landžio[ja] višta, vabalas Tv. 2. NdŽ vieta įlįsti, pasislėpti, landynė, urvas, ola: Landyklà ten pelių, kirmių,… … Dictionary of the Lithuanian Language
lendynė — (lendinė) sf. N, [K] = landynė; landa: Pri tos lendynės pastatė dabar bačką su degutu, kad vagys lįsdami degute prigertų BsPII147 … Dictionary of the Lithuanian Language
mirgčioti — mìrgčioti, ioja, iojo intr. pasirodyti ir greit pranykti, nuolat mirgėti: Per plyšius skverbėsi į mūsų landynę siauri saulės liežuviai, kuriuose nuolatos mirgčiojo paukščių šešėliai rš … Dictionary of the Lithuanian Language